Pereiti prie turinio

Stratigrafija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Stratigrafijageologijos mokslo šaka, nagrinėjanti uolienų sluoksniavimosi dėsningumus ir nustato jų amžių. Stratigrafija nagrinėja nuosėdines, metamorfines ir vulkanines uolienas.

Litostratigrafija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Litostratigrafija nagrinėja uolienų pasikeitimus, kurie atspindi gamtinių sąlygų kaitą. Pagrindinis litostratigrafijos principas yra superpozicijos principas. Superpozicijos principas nusako, kad, esant nesumaišytai sekai, jaunesnės uolienos slūgso ant senesnių.[1]

Biostratigrafija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Biostratigrafija remiasi uolienose randamomis fosilijomis. Plačiai paplitę sluoksniai su vienodomis fosilijomis yra vienalaikiai. Remiantis šiuo principu buvo sudaryta geologinė laiko skalė.

Archeostratigrafija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Superpozicijos principas taikomas ir archeologijoje. Jaunesniuose sluoksniuose randami archeologiniai radiniai taip pat yra jaunesni.

  1. Teorinė ir taikomoji stratigrafija: vadovėlis / Tadas Jankauskas. - Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2005. - 168 p. - ISBN 9986-19-829-1