Pereiti prie turinio

Udaipuras

Koordinatės: 24°34′0″ š. pl. 73°40′0″ r. ilg. / 24.56667°š. pl. 73.66667°r. ilg. / 24.56667; 73.66667 (Udaipuras)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Udaipuras
उदयपुर
Miesto reginys per musoną
Udaipuras
Udaipuras
24°34′0″ š. pl. 73°40′0″ r. ilg. / 24.56667°š. pl. 73.66667°r. ilg. / 24.56667; 73.66667 (Udaipuras)
Laiko juosta: (UTC+5:30)
Valstybė Indijos vėliava Indija
Valstija Radžasthanas
Rajonas Udaipuro rajonas
Gyventojų (2011) 451 735
Plotas 37 km²
Tankumas (2011) 12 209 žm./km²
Altitudė 598 m
Vikiteka Udaipuras

Udaipuras (hind. उदयपुर, IAST: Udaypur) – miestas vakarų Indijoje, Radžasthane, 250 km į šiaurės vakarus nuo Alahabado, Aravalės kalnų, skiriančių nuo Taro dykumos, pietinėse pašlaitėse. Udaipuras dar vadinamas „ežerų miestu“, nes jį supa 5 ežerai – Fateh Sagara, Pičhola, Svarūp Sagara, Dūdh Talajus ir Rangsagara. Yra oro uostas, geležinkelio stotis, plentų mazgas. Žemės ūkio žaliavų perdirbimas, audinių, žiestuvų gamyba. Vystomas turizmas.[1]

Udaipuras garsėja savo paveldu ir vaizdingais kraštovaizdžiais. Yra XVI a. vid. Pičholos ežero pakrantėje pastatyti karališkieji rūmai, XVIII a. vidury Pičholos pastatyti Ežero rūmai, XIX a. ant uolos pastatyti Musonų rūmai, XVI–XVII a. Džago (karaliaus Džagatsingho I) šventykla, IX a. džainų šventykla (skirta tirthankarai Rišabhadevui), XVII a. Džagadišo (Džaganathos) šventykla, karaliaus Pratapo centras, keletas fontanų, kitų šventyklų, zoologijos sodas.

Religinė gyventojų sudėtis: hinduistai – 72,9 %, musulmonai – 15,67 %, džainai – 9,86 %, sikhai – 0,8 %. Plačiausiai vartojamos kalbos – hindi ir mevarų kalba.

Udaipurą 1559 m. įkūrė karalius (maharana) Udaisinghas II. Miestas tapo Mevaro karalystės sostine, svarbiu kultūriniu ir prekybiniu centru. Sostinė įkurta strategiškai svarbioje vietoje, kalnų ir ežerų apsuptyje, o 1567 m. apjuosta gynybine siena. XIX a. Udaipuras buvo britams pavaldžios kunigaikštystės sostine.

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 443