Pereiti prie turinio

Trinidado ir Tobago istorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karibų istorija
Aravakai, Karibai
Ispanijos Vakarų Indijos
Indijų vicekaralystė > Santo Domingo audiencija
Kitų šalių Vakarų Indijos:
Prancūzijos, Nyderlandų, Danijos, Švedijos, Kuršo, Britų, Portugalijos, Moskitų Krantas, Britų Hondūras, Prancūzų Gviana, Britų Gajana, Nyderlandų Gajana
Dabartiniai politiniai junginiai:
CARICOM, Kuba, Dominikos Respublika, Gvadelupė, Martinika, BES salos, Aruba, Kiurasao, Sint Martenas, Puerto Rikas, JAV Mergelių salos

Trinidado is Tobago istorija - dviejų Karibų jūros regiono salų, Trinidado ir Tobago, istorija nuo seniausių laikų iki dabar.

Kai Kolumbas atrado Trinidadą 1498 m. jis buvo apgyvendintas čiabuvių aravakų, o karibų indėnai buvo apgyvendinę Tobagą.

Trinidadas liko ispanų rankose, nepaisant kitų Europos šalių puolimų, kol galiausiai 1802 m. perleistas Didžiajai Britanijai.

Tobago istorija buvo daug sudėtingesnė. Vieni pirmųjų XVII a. čia įsitvirtino Kuršo hercogystės kolonistai, kurie įkūrė koloniją Naująjį Kuršą. Vėliau sala 33 kartus ėjo iš rankų į rankas tarp olandų, britų ir prancūzų, kol 1814 m. jis atiteko Didžiajai Britanijai. 1834 m. įtvirtinta vergovė. Tarp 1845 m. ir 1917 m. tūkstančiai pasamdytų darbininkų iš Indijos buvo atvežti dirbti cukranendrių plantacijose. 1889 m. Trinidadas ir Tobagas buvo sujungti ir paversti viena kolonija.[1]

Partinė vyriausybė buvo įkurta 1925 m. ir nuo 1958 m. iki 1962 m. ji priklausė Vest Indijos Federacijai.

Nepriklausomybė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Eric Williams, pirmasis Trinidado ir Tobago ministras pirmininkas.

1962 m. rugpjūčio 31 d. ji gavo nepriklausomybę, o 1976 m. rugpjūčio 1 d. ji buvo pripažinta respublika ir pasiliko Britanijos Tautų Sandraugoje. Šalis turi geriausią gyvenimo kokybės indeksąKaribų šalių. 1970 m. šalyje įvyko riaušės ir armijos maištas prieš rytų indus. Rytų indai paskelbė nepeprastąją padėtį, kuri truko dvejus metus.

1981 m. mirė Erikas Williams'as "Tautos tėvas" ir Žmonių Nacionalinio Judėjimo ŽNJ vadovas, kuris valdė nuo 1956 m. iki jo mirties 1981 m. Jį palaikė juodaodžiai žmonės. 1986 m. daugiarasis "Nacionalinis susivienijimas pertvarkymui" (NSP) laimėjo parlamentinę daugumą, pažadėdamas parduoti daugumą valstybės turimų bendrovių, pertvarkyti valstybės įstaigas ir sumažinti valstybės priklausomybę nuo naftos.

1990 m. protestuoti prieš NSP susirinko apie 100 juodaodžių radikalų mosulmonų ir susprogdino policijos nuovadą, kad įvyktų perversmas, kuriame ministras pirmininkas ir kiti valdžios atstovai buvo laikomi įkaitais šešias dienas. NSP buvo sutriuškinti 1991 m. ir ŽNJ vėl grįžo į valdžią. 1995 m. Vest Indijoje įsikūrusi partija, bei Jungtinių Tautų Kongresas vadovaujamas Basdeo Panday suformavo koalicinę vyriausybę su NSP. 2000 m. Basdeo Panday vos laimėjo dar vieną kadenciją.

2001 m. gruodžio mėn. rinkimuose JTK ir ŽNJ partijos gavo po 18 vietų. Abi partijos sutiko leisti prezidentui N. R. Robinson'ui pasirinkti ministrą pirmininką, bet kai jis pasirinko Patriką Manning'ą, dėl jo moralinių ir dvasinių vertybių, opozicija pareikalavo naujų rinkimų. 2002 m. spalio mėn. rinkimuose Patriko Manning'o partija paskelbė pergalę. 2003 m. Maxwell Richards fakulteto dekanas laimėjo rinkimus į parlamentą. 2006 m. balandžio mėn. buvęs ministras pirmininkas Basdeo Panday buvo nuteistas dviejiems metams kalėjimo už sukčiavimą valstybinėje įstaigoje.

  1. „Railroad Map of Trinidad“. World Digital Library. 1925. Nuoroda tikrinta 2013-10-25.