Spalio 15

Spalio 15 yra 288-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 289-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 77 dienos.

• Pasaulinė baltosios lazdelės diena.

Domantė – Gailiminas – Teresė

• 1432 – Žygimantas Kęstutaitis Gardine su Jogailos įgaliotiniais sudarė sutartį, kuria pasižadėjo valdyti Lietuvą tokiomis pat sąlygomis, kokiomis ją valdė Vytautas, t. y. kaip „vyriausiojo kunigaikščio“ Jogailos vietininkas;
• 1936 – sudužo Lietuvos karo aviacijos leitenanto Broniaus Šabono pilotuojamas naikintuvas Fiat C.R.20 (Nr. 37). Pilotas žuvo.
• 2007 – Kauno „Žalgiris“ pirmą kartą Lietuvos krepšinio istorijoje sužaidė rungtynes su NBA komanda – „Golden State Warriors“.

• 1840 m. – Edmundas Emilijonas Frykas, Lietuvos inžinierius, architektas (m. 1920 m.).
• 1892 m.:
  • Petras Gužas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (m. 1945 m.).
  • Vladas Kuzma, Lietuvos chirurgas (m. 1942 m.).
• 1900 m. – Pranas Vytautas Būdvytis, Lietuvos žurnalistas, poetas (m. 1975 m.).
• 1901 m. – Česlovas Januškevičius, Lietuvos karinis veikėjas, karo lakūnas, pulkininkas (m. 2001 m.).
• 1904 m.:
  • Juozas Duoblys, agronomas, pedagogas, visuomenės veikėjas (m. 1975 m.).
  • Vladas Viliamas, Lietuvos geografas, politinis ir visuomenės veikėjas, rezistentas (m. 1972 m.).
• 1911 m. – Antanas Skirius, Lietuvos žurnalistas, leidėjas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 2004 m.).
• 1925 m. – Jelena Maivina, Lietuvos teatro aktorė (m. 2008 m.).
• 1926 m. – Kazimieras Ragulskis, Lietuvos inžinierius mechanikas, akademikas (m. 2023 m.).
• 1927 m. – Pranas Noreika, Lietuvos inžinierius, energetikas, partinis veikėjas, vadybininkas (m. 2021 m.).
• 1929 m. – Teresė Bukauskienė-Ramanauskaitė, Lietuvos pedagogė, pedagogikos istorikė, socialinių mokslų daktarė, poetė (m. 2001 m.).
• 1930 m. – Rytas Babickas, matematikos inžinierius, smuikininkas ir chorvedys (m. 1987 m.).
• 1933 m. – Juozas Glinskis, dramaturgas, prozininkas.
• 1934 m.:
  • Povilas Miliukas, Lietuvos ūkio ir politinis veikėjas.
  • Virmantas Velikonis, Lietuvos agronomas, ūkio ir politinis veikėjas.
• 1935 m. – Ramūnas Katilius, lietuvių fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1936 m.:
  • Juozapas Mockaitis, Lietuvos agronomas selekcininkas, biomedicinos mokslų daktaras.
  • Ramutis Alfredas Grižas, Lietuvos ekonomistas, politologas, diplomatas, socialinių mokslų daktaras.
  • Vladas Šimkus, lietuvių rašytojas, vertėjas (m. 2004 m.).
• 1937 m.:
  • Laimutė Valatkienė, Lietuvos archeologė, muziejininkė (m. 2018 m.).
  • Diana Vipartienė, Lietuvos filologė, žurnalistė, profsąjungų veikėja (m. 2024 m.).
• 1945 m. – Bronislovas Mačernis, Lietuvos sunkiaatletis, tarptautinės klasės sporto meistras, sunkiosios atletikos treneris (m. 1993 m.).
• 1947 m.:
  • Monika Ražanauskienė, pedagogė, Lietuvos ir Alytaus rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Vaclovas Krikščiūnas, pedagogas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1948 m. – Jadvyga Mackevičiūtė, Lietuvos politinė veikėja.
• 1949 m. – Palmira Liolienė, Lietuvos politinė veikėja.
• 1951 m. – Jurij Jevplanov, Lietuvos ir Visagino savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1952 m. – Danguolė Lukauskienė-Puronaitė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1953 m.:
  • Aleksandras Ambrazevičius, Lietuvos inžinierius, technologijos mokslų daktaras, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
  • Birutė Gudynaitė, Lietuvos architektė restauratorė.
• 1955 m. – Rita Nenėnaitė, choro dirigentė ir muzikos mokytoja.
• 1957 m.:
  • Jonas Kanavolas, Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Valdemaras Kilius, Lietuvos ir Molėtų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vytautas Juozapavičius, pedagogas, Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m. – Rimantas Giržadas, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m.:
  • Arūnas Norvaišas, Lietuvos šaškininkas, didmeistris (m. 2023 m.).
  • Virgilijus Štaras, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1968 m. – Juozas Statkevičius, Lietuvių drabužių dizaineris.
• 1974 m. – Eligijus Masiulis, Lietuvos politikas, susisiekimo ministras, Klaipėdos miesto savivaldos politikas, visuomenės veikėjas, politologas.
• 1982 m. – Arūnas Klimavičius, Lietuvos futbolininkas, žaidžiantis Novosibirsko „Sibir“ klube, žaidžiantis gynėjo pozicijoje.
• 1993 m. – Urtė Kazakevičiūtė, Lietuvos plaukikė ir jaunimo olimpinės rinktinės narys. 2009 m. pasaulio vandens sporto čempionate pasiekė 50 m ir 20 m plaukimų krūtine nacionalinius rekordus.

• 1817 m. – Tadas Kosciuška, Abiejų Tautų Respublikos didikas, nacionalinis didvyris, generolas, 1794 m. sukilimo (šis sukilimas kartais vadinamas jo vardu) prieš Rusiją ir Prūsiją vadovas (g. 1746 m.).
• 1833 m. – Mykolas Kleopas Oginskis, kunigaikštis, diplomatas, Abiejų Tautų Respublikos politinis veikėjas, vienas iš 1794 m. sukilimo vadų, 1802 m. Vilniaus universiteto garbės narys, kompozitorius, populiarių Europoje polonezų, mazurkų autorius (g. 1765 m.).
• 1842 m. – Romualdas Giedraitis, 1794 m. sukilimo veikėjas, generolas leitenantas (g. 1750 m.).
• 1943 m. – Stasys Šimkus, kompozitorius, chorų organizatorius ir dirigentas, muzikos publicistas, folkloristas, pedagogas ir muzikos visuomenininkas (g. 1887 m.).
• 1958 m. – Stasys Audėjus, lietuvių dainininkas (bosas) (g. 1888 m.).
• 1959 m. – Pranciškus Ramanauskas, Telšių vyskupas, teologijos mokslų daktaras, profesorius, kankinys (g. 1893 m.).
• 1969 m. – Petras Genys, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1894 m.).
• 1971 m. – Jonas Švedas, kompozitorius, dirigentas, pedagogas ir kultūros veikėjas (g. 1908 m.).
• 1973 m.:
  • Jonas Bučas, Lietuvos ekonomistas, ekonomikos daktaras, Vilniaus universiteto rektorius (g. 1900 m.).
  • Saliamonas Antanaitis, lietuvių prozininkas, poetas (g. 1894 m.).
• 1986 m. – Antanas Barysas, Lietuvos hidrologas, geografijos mokslų kandidatas (g. 1933 m.).
• 1995 m.:
  • Gražina Kliaugienė-Skabickaitė, Lietuvos menotyrininkė, dailės kritikė (g. 1944 m.).
  • Zigmas Blažaitis, Lietuvos alpinistas, geodezininkas (g. 1942 m.).
• 2001 m. – Kazimieras Vasiliauskas, žymus lietuvių katalikų dvasininkas (g. 1922 m.).
• 2005 m. – Gintautas (Gintas) Dainys, fotografas, operatorius, menininkas, fotomenininkų sąjungos narys, surengęs daug fotografijos parodų, dalyvavęs įvairiose meno akcijose (g. 1969 m.).
• 2018 m. − Laimutė Valatkienė, Lietuvos archeologė, muziejininkė (g. 1937 m.).

• 1582 – Ispanija, Portugalija, Abiejų Tautų Respublika ir dalis Italijos tapo pirmosiomis valstybėmis, ėmusiomis naudoti Grigaliaus kalendorių.
• 1880 – baigta statyti Kelno katedra, kurios statybos užtruko net 632 metus.
• 1970 – tėvas ir sūnus Pranas ir Algirdas Brazinskai užgrobė „Aeroflot“ keleivinį lėktuvą An-24, skridusį iš Batumio į Suchumį ir privertė skristi į Turkiją. Lėktuve įvyko susišaudymas, 3 įgulos nariai buvo sužeisti, o stiuardesė Nadežda Kurčenko žuvo.
• 1989 – Wayne Gretzky tapo rezultatyviausiu visų laikų NHL žaidėju.
• 1990 – Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas apdovanotas Nobelio taikos premija už Šaltojo karo nutraukimą.
• 1992 – Rusijoje Andrejus Čikatilo pripažintas kaltu nužudžius 53 asmenis.

• 1542 m. – Dželaludinas Muhamedas Akbaras, Nasirudino Humajuno sūnus, iš tėvo paveldėjęs Mogholijos imperatoriaus sostą (m. 1605 m.).
• 1785 m. – José Miguel Carrera Verdugo, Čilės generolas, vienas iš nepriklausomybės didvyrių (m. 1821 m.).
• 1795 m. – Frydrichas Vilhelmas IV, nuo 1840 m. birželio 7 d. iki mirties Prūsijos karalius. Faktiškai valdė iki 1858 m. spalio 7 d., kuomet dėl sveikatos priežasčių jo regentystė buvo suteikta jaunesniam broliui Vilhelmui Frydrichui Ludvigui (m. 1861 m.).
• 1814 m. – Michailas Jurijevičius Lermontovas, rusų „aukso amžiaus“ poetas, romantinės rusų literatūros atstovas (m. 1841 m.).
• 1829 m. – Asaph Hall III, amerikiečių astronomas, labiausiai žinomas dėl Marso palydovų, pavadintų Deimas ir Fobas atradimo 1877 metais. Jis nustatė kitų planetų palydovų ir dvinarių žvaigždžių orbitas, Saturno sukimąsi ir Marso masę (m. 1907 m.).
• 1830 m. – Porfirijus Diasas, Amerikos–Meksikos karo savanoris, Prancūzų intervencijos herojus ir Meksikos prezidentas. Jis valdė nuo 1876 iki 1880 ir nuo 1884 iki 1911 (m. 1915 m.).
• 1844 m.:
  • Frydrichas Nyčė, vokiečių filosofas ir rašytojas, vienas žymiausių „gyvenimo filosofijos" kūrėjų (m. 1900 m.).
  • Simonas Gregorčičius, slovėnų poetas ir kunigas (m. 1906 m.).
• 1893 m. – Karolis II, 1930–1940 m. Rumunijos karalius (m. 1953 m.).
• 1914 m. – Muhamedas Zahiras, Afganistano karalius, valdęs 1933−1973 m.^[1]
• 1920 m. – Mario Gianluigi Puzo, JAV rašytojas, labiausiai išgarsėjęs knygomis apie mafiją (m. 1999 m.).
• 1926 m.:
  • Henrikas Saulovičius Altšuleris, žinomas rusų inžinierius – išradėjas, rašytojas – fantastas (m. 1998 m.).
  • Michel Foucault, prancūzų istorikas ir filosofas, siejamas su struktūralizmo ir post – struktūralizmo judėjimais. Foucault padarė didelę įtaką ne tik filosofijos, bet taip pat ir kitų humanitarinių bei socialinių mokslų srityse (m. 1984 m.).
• 1929 m. – Hubertas Dreifusas, JAV filosofas, Berklio Kalifornijos universiteto profesorius.
• 1931 m. – Avul Pakir Jainulabdeen Abdul Kalam, vienuoliktasis Indijos prezidentas, pareigas ėjo nuo 2002 iki 2007 m. Aeronautikos inžinierius, baigė Madraso technologijos institutą (Indijoje).
• 1935 m. – Antonia María Teresa Mirabal, politinė aktivistė Dominikos respublikoje, nužudyta šalies diktatoriaus Truchilijo, viena iš seserų Mirabal^[2] (m. 1960 m.).
• 1940 m. – Peter Charles Doherty, 1996 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[3].
• 1947 m. – Juris Dimiteras, latvių tapytojas, scenografas, plakatistas.
• 1955 m. – Tania Roberts, amerikiečių aktorė (m. 2021 m.).
• 1959 m. – Todd Solondz, amerikiečių kino scenaristas ir režisierius, kurio kuriami satyriniai filmai tyrinėja viduriniosios amerikiečių klasės kasdieninio gyvenimo tamsiąją pusę, žmonių emocijas ir problemas.
• 1969 m. – Vitoras Baja, Portugalijos futbolininkas, vartininkas.
• 1971 m. – Niko Kovač, baigęs karjerą futbolininkas, žaidęs Kroatijos rinktinės, saugo pozicijoje.
• 1972 m. – Sandra Kim, italų kilmės Belgijos dainininkė, su daina J’aime la vie („Myliu gyvenimą“) nugalėjusi 1986 m. Eurovizijos dainų konkurse, vykusiame gegužės 3 d. Bergene (Norvegija).
• 1977 m.:
  • Davidas Trezegė, Prancūzijos futbolininkas, puolėjo pozicijoje žaidžiantis Juventus FC klube.
  • Patricio Urrutia, futbolininkas, Ekvadoro rinktinės ir LDU Quito klubo saugas.
• 1979 m.:
  • Māris Verpakovskis, Latvijos vyrų futbolo rinktinės ir Getafe CF puolėjas. Jis Latvijos rinktinėje žaidė 63 rungtynes, įmušė 20 įvarčių.
  • Paul William Robinson, Blackburn Rovers ir Anglijos vyrų futbolo rinktinės vartininkas.
• 1983 m. – Bruno Senna Lalli, brazilų lenktynininkas, triskart Formulės 1 čempiono Ayrton Senna sūnėnas.
• 1985 m. – Martial Mbandjock, Prancūzijos lengvaatletis, kuris specializuojasi sprinto bėgimo rungtyse. 2010 m. Europos čempionato prizininkas.
• 1988 m. – Mesutas Ozilas, turkų kilmės Vokietijos futbolininkas (saugas), žaidžiantis Madrido „Real“ klube ir Vokietijos futbolo rinktinėje. Su rinktine žaidė 2010-ųjų pasaulio futbolo čempionate, kur trečiose rungtynėse su Gana įmušė vienintelį rungtynių įvartį.

• 961 m. – Abdur Rahmanas III, Kordobos emyras, 929 m. pasiskelbęs kalifu (g. 891 m.).^[4]
• 1826 m. – Levinas Augustas Gotlybas Benigsenas, Rusijos imperijos karinis veikėjas, kavalerijos generolas (g. 1745 m.).
• 1865 m. – Andresas Beljas, Čilės – Venesuelos poetas, humanistas, teisininkas (teisėtyrininkas tarptautininkas), filosofas, švietėjas (g. 1781 m.).
• 1946 m. – Hermanas Geringas, NSDAP veteranas, Nacistinės Vokietijos reichsmaršalas, antrasis asmuo po Adolfo Hitlerio ir jo įpėdinis (g. 1893 m.).
• 1995 m. – Valija Dambė, latvių kalbininkė, filologijos daktarė (g. 1912 m.).
• 2000 m. – Konrad Emil Bloch, 1964 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[3] (g. 1912 m.).
• 2009 m. – Emilis Assad Rached, brazilų krepšininkų. Assad dalyvavo m. Pasaulio krepšinio čempionatas 1967^[5] m. su Brazilijos vyrų krepšinio rinktinė (g. 1943 m.).