Pereiti prie turinio

Megaloceros

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Megaloceros
Megaloceros
Megaloceros; Praemegaceros
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Porakanopiai
( Artiodactyla)
Pobūris: Atrajotojai
( Ruminantia)
Šeima: Elniniai
( Cervidae)
Gentis: Megaloceros
( Megaloceros)

Megalocerai (Megaloceros) – išnykusi elninių (lot. Cervidae) žinduolių šeima, kurios nariai buvo paplitę Eurazijoje ir gyvavo nuo vėlyvojo plioceno iki vėlyvojo pleistoceno. Geriausiai ištyrinėti ir didžiausi iš jų buvo gigantiškieji elniai.[1]

Pastarieji buvo paplitę plačiausiai ledynmečio metu. Šie gyvūnai pasižymėjo didžiuliu ūgiu, ties kūbriu jų aukštis siekė beveik du metrus. Ne itin mažesni buvo ir kiti šios rūšies atstovai. Megalocerai ganydavosi pievose ir negūdžiuose miškuose.

  • M. stavropolensis
  • M. luochuanensis
  • M. antecedens
  • M. pachyosteus
  • M. savini
  • M. giganteus
  1. Hughes, Sandrine; Hayden, Thomas J.; Douady, Christophe J.; Tougard, Christelle; Germonpré, Mietje; Stuart, Anthony; Lbova, Lyudmila; Carden, Ruth F.; Hänni, Catherine; Say, Ludovic (2006). „Molecular phylogeny of the extinct giant deer, Megaloceros giganteus“. Molecular Phylogenetics and Evolution. 40 (1): 285–291. doi:10.1016/j.ympev.2006.02.004. PMID 16556506.