Lozeras (departamentas)

Lozeras Lozère
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Prancūzija
Administracinis centras	Mandas
Kantonai	13
Gyventojų (2016)	76 422
Plotas	5 166 km²
Tankumas (2016)	15 žm./km²
Vikiteka	LozerasVikiteka

Lozeras (pranc. La Lozère, ok. Losera) – Prancūzijos departamentas šalies pietryčiuose, Langedoko-Rusijono regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo kalnus. Administracinis centras – Mandas (Mende).

Departamente 2 apskritys, 25 kantonai, 20 municipalinių susivienijimų ir 185 komunos. Plotas – 5 167 km².

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais, Langedoko provincijos Žėvodano vyskupijoje.

Ispanija buvo užgrobusi departamentą 1793 m., bet prancūzai po trijų mėnesių jį susigražino. XIX a. departamentas liko labiausiai respublikoniškas.

Lozero departamentas ribojasi su Kantalio, Aukštutinės Luaros, Ardešo, Gardo ir Averono departamentais.

45 % Lozero teritorijos, apie 232 300 ha, užima miškai, kurių du trečdaliai – spygliuočiai.

• Tarnas, ištekanti iš Lozero kalno.
• Lo, ištekanti iš Guleto kalno.
• Aljė, tekanti riba su Ardešo departamentu.
• Trujeras, ištekanti iš Margerido kalnų.

• Mandas (Mende) – 11 804 gyventojų (1999 m.)
• Florakas (Florac) – 1 996 gyv.

Klimatas okeaninis ir viduržemiškas, su švelniomis žiemomis ir karštomis vasaromis. Vidutinė temperatūra 13-18°C. Kritulių – 1100–1800 mm, saulėta apie 2090 valandų per metus.

Rekordai:

• 1985 m. sausio 16 d. buvo -20°,
• 1987 m. rugpjūčio 16 d. +36,6°,
• Didžiausias lietaus kiekis per parą – 96 mm.
• Sausiausi metai – 1991 m.
• Lietingiausi metai – 1996 m.

Pagrindinė ekonomikos šaka – tradicinis žemės ūkis ir miškininkystė. Departamente vienas mažiausių nedarbo lygių – 5 %.

Departamentas vienas mažiausiai apgyvendintų, gyventojų nuolat mažėja:

• 1881 m. – 150 768
• 1891 m. – 135 527
• 1901 m. – 128 866
• 1931 m. – 101 859
• 1962 m. – 81 868
• 1982 m. – 74 294
• 1999 m. – 73 509

Departamente yra 138 viešbučiai su 2421 kambariu, kuriuose per metus apsigyvena 240 000 turistų, 96 kempingai su 5437 vietomis, kuriuose nakvojama apie 550 000 kartų per metus.

Vienas įdomiausių objektų – Žėvodano vilkų parkas, kuriame laisvėje gyvena daugiau, kaip 100 vilkų iš Sibiro, Mongolijos, Lenkijos, Kanados. Kituose rezervatuose auginami stumbrai, Prževalskio arkliai.

Banjolio (Bagnols-les-Bains) terminiai vandenys gydo astmas, reumatus, alergijas. Jų 41,5° versmės taip pat mėgiamos ir turistų.

Vienas įspūdingiausių geologinio turizmo objektų – Nimo chaosas (Le Chaos de Nîmes – le-Vieux) Sevenų nacionaliniame parke.

Dauguma gyventojų kalba oksitanų kalba, priklausančia Langedoko (langues d’Oc) kalbų grupei. Paplitus literatūrinei prancūzų kalbai ši kalba vis labiau lieka tik kaimo rajonų šnekamąja kalba.

Departamentui Prancūzijos senate atstovauja Žakas Blankas, Atstovų rūmuose – Fransis Sent Ležeras ir Pjeras Morelis. Generalinę tarybą sudaro 25 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.

• Prancūzijos regionai ir departamentai
• Prefektūra
• Generalinė taryba
• Turizmo portalas

Ž • A • R Prancūzijos administraciniai regionai Dabartiniai (nuo 2016) Overnė-Rona-Alpės Burgundija-Franš Kontė Bretanė Centras-Luaros Slėnis Korsika Grand Estas Aukštutinė Prancūzija Il de Fransas Normandija Naujoji Akvitanija Oksitanija Luaros kraštas Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas Buvę (1982–2015) Elzasas Akvitanija Overnė Burgundija Šampanė-Ardėnai Franš Kontė Langedokas-Rusijonas Limuzenas Lotaringija Žemutinė Normandija Pietūs-Pirėnai Šiaurė-Pa de Kalė Pikardija Puatu-Šarantos Rona-Alpės Aukštutinė Normandija Užjūrio regionai Prancūzijos Gviana Gvadelupa Martinika Majotas Reunjonas