Arekipa

Arekipa Arequipa
Arekipa prie ugnikalnio El Misti
Arekipa 16°24′0″ p. pl. 71°32′0″ v. ilg. / 16.40000°š. pl. 71.53333°r. ilg. / 16.40000; 71.53333 (Arekipa)
Laiko juosta: (UTC-5)
Valstybė	Peru
Departamentas	Arekipos departamentas
Provincija	Arekipos provincija
Gyventojų (2017[1])	1 081 900
Altitudė	2 380 m
Vikiteka	Arekipa
UNESCO	(angl.) (pranc.): 1016

Arekipa (isp. Arequipa, keč. Ariqipa) – miestas Peru pietuose, antras pagal svarbą po sostinės Limos. Miestas yra Arekipos regiono ir Arekipos provincijos sostinė.

Arekipos miestas išsidėstęs ugnikalnio El Misti papėdėje. Virš jūros lygio miestas iškilęs 2 380 m. Gyventojų – 860 000 (2005). Per Arekipą eina Panamerikos plentas. Mieste – du universitetai: Universidad Nacional de San Agustín de Arequipa (1828 m.) ir Universidad Católica de Santa María (1961 m.).

Miestas buvo įkurtas 1540 m. rugpjūčio 15 d. Garsija Manueliu de Karbachaliu (Garcí Manuel de Carbajal), ispanų konkistadoro Fransisko Pisaro (Francisco Pizarro) emisaru. Metais vėliau, Ispanijos karalius Karolis V suteikė Arekipai miesto teises.

2000 m. Arekipos senamiestis įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašus. Jam būdingi kolonijinio laikotarpio pastatai, pastatyti iš medžiagos, vadinamos sillar (baltos spalvos vulkaninės uolienos). Būdinga ispaniško ir andalūzietiško stiliaus architektūra. Svarbiausi objektai: XVI a. Šv. Katalinos vienuolynas, XVII a. Goyeneche rūmai, barokinis Casa del Moral, katedra, eilė kolonijinių laikų bažnyčių ir kitų pastatų.

• FBC Melgar – futbolo klubas;^[2]
• Namų rungtynes žaidžia UNSA stadione, dar žinomame kaip Monumental Virgen de Chapi (isp. Estadio Monumental Virgen de Chapi), talpinančiame 60 tūkst. žiūrovų.

• Arekipa Archyvuota kopija 2021-05-13 iš Wayback Machine projekto. (isp.)
• Informacija apie Arekipą (isp.)

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Peru Materialusis Kusko miestas (1983) · Maču Pikču (1983) · Archeologinė sritis Čavinas (1985) · Istorinis Huaskarano nacionalinis parkas (1985) · Manu nacionalinis parkas (1987) · Čan Čano archeologinė sritis (1986) · Limos istorinis centras (1988) · Rio Abiseo nacionalinis parkas (1990) · Naskos linijos ir geoglifai (1994) · Arekipos istorinis centras (2000) · Šventasis Karalio-Supės miestas (2009) · Qhapaq Ñan: Andų kelių tinklas (2014, su dar 5 šalimis) · Čankilijo archeoastronominis kompleksas (2021) Nematerialusis Takilė ir jos tekstilės menas (2008) · Saparų tautos žodinis palikimas ir kultūriniai reiškiniai (2008, kartu su Ekvadoru) · Aimarų nematerialaus kultūros paveldo saugojimas Bolivijoje, Čilėje ir Peru (2009, kartu su Čile, Bolivija) · Uakonada, ritualinis Mito šokis (2010) · Žirklių šokis (2010) · Piligrimystė į Qoyllurit'i viešpaties šventovę (2011) · Ešuva, dainuojamosios uačipairių maldos Peru (2011) · Kandelarijos Mergelės iš Puno šventė (2014) · Vititi šokis Kolkos slėnyje (2015) · Korongo vandens matininkų tradicinė sistema (2017) · Hatajo de Negritos ir Hatajo de Pallitas iš Peru pietų vidurio pakrantės (2019)